2022-ieji paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Ateinančiais metais metais sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522). Ta proga Energetikos ir technikos muziejuje baltarusių menininkai Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas kuria P. Skorinos spaustuvėje naudotą spausdinimo presą.
P. Skorina – humanistas, knygų spausdinimo LDK pradininkas, Lietuvos spaustuvininkas, knygų leidėjas, rašytojas ir medicinos daktaras. P. Skorina gimė turtingoje pirklių šeimoje, Polocke, kuris tuo metu buvo svarbiausias LDK prekybos centras. Manoma, kad asmeniniame P. Skorinos herbe vaizduojama saulė, kurią dengia mėnulis reiškia, kad jis gimė per 1486-ųjų Saulės užtemimą. Kiti mokslininkai pastebi, kad 1504 m. P. Skorina buvo įtrauktas į Jogailos universiteto Krokuvoje studentų sąrašą. Į universitetą buvo priimami ne jaunesni nei 14 metų studentai, todėl P. Skorina galėjo gimti 1490 m.
Pranciškus Skorina.
Jogailos universitete P. Skorina įgijo laisvųjų mokslų bakalauro laipsnį, 1512 m. Padujos universitete – medicinos daktaro laipsnį. Apkeliavęs daugelį Europos šalių, 1517 m. jis atvyko į Prahą, kur plito humanizmo idėjos. Ten išsinuomavo spaustuvę iš pirklio, per trejus metus parengė ir išleido psalmyną ir kitas Senojo Testamento knygas.
Tarp 1519 ir 1521 m. P. Skorina apsigyveno Vilniuje, čia atsigabeno spaustuvės reikmenis ir popieriaus atsargų. 1522 m. gegužės 20 d. Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose P. Skorina įkūrė pirmąją spaustuvę Rytų Europoje. Manoma, kad namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta. Čia jis išleido pirmąją LDK knygą, kuri vadinama „Mažąja kelionių knygele“. Tikslus jos pavadinimas nežinomas, todėl tyrinėtojai leidiniui suteikė pavadinimą remdamiesi epilogo tekstu „apibendrinant, šioje mažoje kelionių knygelėje…“
„Mažoji kelionių knygelė“.
Knygoje išspausdintos graviūros „Dievo Motina su kūdikiu Jėzumi“, „Viešpaties krikštas“, „Apreiškimas“, „Dievo Motina su kūdikiu Jėzumi ir angelais“ ir kitos. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu LDK nebuvo profesionalių dailininkų-drožėjų, mokslininkai mano, kad raižinių lentos, iš kurių buvo spausdinami vaizdai, atvežtos iš Prahos. Manoma, kad knygelė buvo skirta ne bažnytinėms pamaldoms, o asmeniniam skaitymui namuose ar mokant raštingumo.
Po 1530 m. gaisro, kuris sunaikino didžiąją dalį Vilniaus, o kartu, matyt, ir spaustuvę, P. Skorina išvyko į Karaliaučių tikėdamasis gauti didžiojo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio paramą. Tačiau atkurti spaustuvę ir atgaivinti knygų leidybą jam nepavyko. Apie vėlesnį P. Skorinos gyvenimą žinoma nedaug. Manoma, jis grįžo į Prahą ir gyvenimo pabaigoje dirbo karaliaus Ferdinando gydytoju ir sodininku.
P. Skorinos spaustuvėje naudotas spausdinimo presas.
P. Skorina be gimtosios rusėnų (senosios baltarusių) kalbos mokėjo lenkų, čekų, senovės slavų, hebrajų, graikų, lotynų kalbas. Tačiau rašė paprasta, šnekamąja baltarusių liaudies kalba, stengėsi, kad Biblija būtų prieinama paprastiems žmonėms.
Jo leidiniai pasižymėjo aukšta spaudos technika ir kultūra: aiškiu ir stilingu šriftu, turtinga ornamentika, puikiomis graviūromis. Jie buvo plačiai skaitomi, paskatino kitus leidėjus leisti knygas ir padėjo pamatus spaudos tradicijai LDK.
„Metraštininkas“.
Visi P. Skorinos leidimai šiandien – reti. Jie saugomi Vilniaus, Lvovo, Prahos, Kopenhagos, Krokuvos ir Londono bibliotekose. 1990 m. ant namo Didžioji g. 19/2, atidengta memorialinė lenta P. Skorinai. Joje yra spaustuvininko bareljefas ir įrašas lietuvių ir baltarusių kalbomis, kad nuo 1522 m. iki 1525 m. Vilniaus mieste baltarusių švietėjas P. Skorina išleido pirmąsias LDK spausdintas knygas. Vadinamajame Spaustuvininkų kiemelyje, Stiklių g. 4, 1973 m. pastatyta Vaclovo Krutinio skulptūra „Metraštininkas“.
Energetikos ir technikos muziejus rengia projektą, skirtą paminėti P. Skorinos metus ir interaktyviai pristatyti kultūros paveldą. Jo metu bendradarbiaujant su profesionaliais menininkais iš Baltarusijos – Andrejumi Šaporovu ir Sviatlana Petuškova – atkurtas P. Skorinos spaustuvėje naudotas spausdinimo presas. Gruodžio 31 d. eksponatas papildys muziejaus Pramonės ekspoziciją. 2022 m. bus pristatytos edukacinės ir kūrybinės programos, leidžiančios visuomenei geriau susipažinti su senąją spausdinimo technologija, P. Skorinos veikla ir darbais.
Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Parengė Gintarė Urniežė.