Balandžio 10 dieną, šeštadienį, Energetikos ir technikos muziejuje atidarytos fotomenininkų Algimanto Aleksandravičiaus ir Ingos Dingos fotografijų parodos. Abu autoriai savo darbuose nagrinėja istorinių medinių Vilniaus rajonų tematiką: A. Aleksandravičiaus fotoserijoje užfiksuoti medinių Šnipiškių kontrastai, o Inga Dinga į momentinių fotografijų mozaiką apjungė 475 Žvėryno medinukų langus.

Abi parodos, anksčiau eksponuotos skirtingose vietose, susitiko Energetikos ir technikos muziejuje ir kviečia lankytoją įsitraukti į improvizuotą skirtingų fotografijos medijų vaizdais prabylančių Šnipiškių ir Žvėryno rajonų dialogą.

Apie Algimanto Aleksandravičiaus parodą „276 žingsniai link Europos“

„Skaičiai būna visokie. Sveiki, nesveiki, pirminiai. Čia apie 276. Tie, kurie tiki skaičiais pagal angelus, puikiai žino, ką jie reiškia. Šis numeris – tai įsipareigojimas kažką duoti bendruomenei. Padėti tiems, kurie yra silpnesni. Tikrai geras dalykas.Mums jis dar reiškia žingsnius. 276 žmogaus žingsnius. Tiek jų suskaičiuosime žirgliodami nuo Šanchajaus iki Europos. Tiksliau – nuo Vilniaus Skanseno iki prekybos centro „Europa“, – sako Šnipiškių gyventojas Liudas Dapkus apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus parodą.Algimanto darbuose šimtamečiai medinukai gūžiasi stiklo ir plieno bokštų papėdėje. Čia susitinka net trys šimtmečiai – su savo ženklais, papročiais ir gyvenimo tempu.
Tai Vilniaus Skansenas – istorinio priemiesčio Šnipiškių dalis, miesto savivaldybės saugoma paveldo teritorija, užimanti beveik 8 ha ploto ir įtraukta į Kultūros vertybių registrą kaip architektūrinė, urbanistinė ir etnokultūrinė vertybė.

Apie Ingos Dingos parodą „Sentimentų banga“

„Sentimentų banga“ yra įvietintas kūrinys – vieno objekto paroda. Projekto medija – analoginė momentinė fotografija. Iš 475 momentinių nuotraukų mozaikos principu suformuotas vientisas paveikslas. Fragmentuose užfiksuoti Vilniaus Žvėryno rajono mediniai namukai, tačiau ne bet kokie, o spalviškai atitinkantys marinistinę spalvų paletę – idėją įkvėpė itin dažnos Žvėryne ryškios „jūros“ spalvos – mėlyna, žydra, turkio, smaragdo, žalia. Istoriškai Žvėrynas buvo „kurortinis“ Vilniaus priemiestis, todėl emocinė paralelė su pajūriu dar labiau sustiprėja. Kaip vizualiai įdomiausia kiekvieno namo dalis buvo pasirinkti langai – sujungiantys namo išorę ir vidų, realybės ir svajonių pasaulį. Iš spalvotų kvadratėlių sudėliotas vaizdas savo forma ir baltu rėmeliu primena gigantišką momentinės fotografijos nuotrauką, o žiūrint kiek iš toliau, spalvų perėjimas suformuoja tam tikrą pointilistinį abstraktų peizažą – kažkam tai jūros banga, laižanti pakrantės smėlį, kažkam – audringas dangus virš kopų. Smalsesniam ir pastabesniam žiūrovui mozaikoje paslėpti keletas “kitokių” fragmentų – namelis iš Neringos, pandemijos grimasos Žvėryne, portretas iš Nidos ir pan. Sentimentalus turinys – mediniai, neišvengiamai vis nykstantys, degantys, griaunami, neatpažįstamai pertvarkomi Žvėryno namukai, greit liksiantys vien tik nuotraukose ir nostalgiškuose prisiminimuose, ir jūros ilgesys čia susijungė į „Sentimentų bangą“.

Žiūrėti parodų pristatymą
Parodos veiks iki balandžio 30 dienos.


Apsilankymo kainos