Sveikiname muziejaus vadovą, Mykolą Bistricką, gegužės 4 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos metinėje konferencijoje gavusį Vytauto Andriaus Graičiūno vardo apdovanojimą „už sėkmingą projektinę veiklą, šiuolaikiškų edukacinių veiklų vaikams ir jaunimui organizavimą, sėkmingą dialogą su visuomene komunikuojant technologinius ir energetinius virsmus ir vartojimą“.
Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas:
„Esu maloniai nustebintas ir dėkingas už Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimą – Vytauto Andriaus Graičiūno vardo nominaciją. Kaip gerb. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius įvardijo, „už darbą su jaunimu ir naujos Energetikos ir technikos muziejaus Virsmo salės sukūrimą“.
Kūryba, kurią lydėjo puiki ir pilnavertė komanda – architektai, dizaineriai, mechanikai, programuotojai, elektronikai, energetikai ir visi kiti idėjininkai – parodė, kad mintis gali virsti realybe. Sukūrėme Lietuvoje precedento neturintį traukos centrą. Kūrybos procese būta intensyvių idėjų generavimo, sudėtingos RND ir dar sudėtingesnio testavimo bei klaidų taisymo procesų, dėl ko dienos šviesą išvydo geriausias rezultatas.
Energetikos ir technikos muziejus tapo populiarus, kaip niekada iki šiol, o teikiamos paslaugos nenuvilia tiek jauno, tiek vyresnio amžiaus lankytojų. Apie sukurtą prototipą, jei taip galima pavadinti Virsmo salę, šiandien kalba Baltijos šalių muziejai, Didžiosios Britanijos kultūros ir švietimo įstaigos.
Europinio lygio ekspoziciją su Nikola Teslos žaibų išlydžiais pavyko įgyvendinti su perpus mažesniu biudžetu nei dabartinė jos atstatomoji vertė. To nebūtų įvykę, jei nebūtume aktyviai prisidėję prie kūrimo proceso, o pirkę rinkoje jau patikrintas (tiesa, ir kiek nuvalkiotas) instaliacijas bei eksponatus.
Per penkerius metus šiame muziejuje įgijau daug žinių: kultūros paveldo objekto priežiūros, derinant su naujomis statybomis, derybų, aukštų saugumo reikalavimų įrengiant ekspozicijas, kokybės tikrinimo, STR taikymo praktikoje, muziejaus veiklų valdymo dirbant su išaugusiu, kūrybišku, tarpdisciplininiu kolektyvu. Atrodo, dirbti muziejuje turėtų būti paprasta ir vienoda, bet čia kasdien sau keliame didelius uždavinius. Kas būsime ateityje priklauso nuo mūsų kūrybiškumo ir noro kurti, kuris suteikia žinių, skatina domėtis ir, bent maža dalele, prisideda prie sunkaus mokytojų darbo ugdant ateities kartas.
Tikslą skatinti žingeidumą keliame ne mes vieni, bet ir visi, susiduriantys su inžinerinės pakraipos specialistų trūkumu. Kiekvienas prisimename, kaip sunku būdavo mokytis tų „sausų“, neįtraukiančių, kai kuriems – tolimų disciplinų. Taip pat – kaip vienas charizmatiškas mokytojas gebėjo lengvai įtraukti ir sudominti savo mokoma sritimi visam gyvenimui, o gal net pasirinkti mokytojo kelią.
Galiausiai, džiaugiuosi, kad pramonininkams rūpi Lietuvos ateitis, krizių ar klestėjimo laikotarpiu jie ne tik išlaiko šalį ir kuria BVP, bet ir investuoja į specialistų rengimą. Lieka tik sutarti, kokių specialistų trūksta labiausiai, kaip galime pagerinti jų studijų kokybę, pritraukti žinias iš užsienio ir paskatinti specialistus įsikurti Lietuvoje. Regis, būtent tokiu modeliu Gediminas kadaise sėkmingai kūrė Lietuvos sostinę.“
—
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) metinės konferencijos metu tvirtinamos LPK prezidento ir finansinės ataskaitos, teikiamos V. A. Graičiūno, P. Vileišio nominacijos bei apdovanojami konkurso „Lietuvos metų eksportuotojas 2022“ nugalėtojai.
Daugiau apie renginį – čia.