Sausio 23 d., ketvirtadienį, Energetikos ir technikos muziejuje vyks poezijos ir muzikos vakaras „Kodėl baigėsi Romantizmas?“.

Vakaro kūrybinis duetas Eglė Kirilauskaitė ir Darius Mažintas kels klausimą „Kodėl baigėsi Romantizmas?“ ir ieškos atsakymo į poetinį ir muzikinį pokalbį įtraukdami ir publiką.

Diskusijos pagrindas – dramatiškas, melancholiškas XIX a. kompozitoriaus Frederiko Šopeno ir rašytojos Žorž Sand meilės romanas. Šios istorijos fone bus paliestos ir abstraktesnės, bendresnės, šių dienų žmogui aktualios temos: Romantizmo pabaigos priežastys ir padariniai, šiam atsitrenkus į Realizmo sieną. Kaip paaiškėjo, realistinis pasaulio vaizdas gerokai skyrėsi nuo romantizuotos jo versijos, tad nusivylimas ir prarastų iliuzijų tragizmas buvo neišvengiami.

Kas nutinka, kai Romantizmas nesulaukia atsako ir visa jo lyriškai sentimentali, ekspresyvi ir nostalgiška energija nesuvaldomai teka viena kryptimi?

Šie klausimai bus aptarti per aliuzijas į nelaimingą kompozitoriaus ir rašytojos meilę, asmenines dramas, šiame kontekste gimusius genialius abiejų autorių kūrinius. Juk būtent per asmeninį žmonių santykį galime susidaryti platesnį pasaulio ar konkretaus laikotarpio vaizdą.

Vakaro metu girdėsime performatyviosios poezijos krypties atstovės Eglės Kirilauskaitės kūrybą visa apimančios, pavojų nei ribų nepaisančios meilės, mistifikuotų idealų, romantizuotų, uždraustų santykių ir jų pasekmių tematika. Poezijos skaitymus vainikuos ekspresyvaus, jaunatvišku veržlumu ir išraiškinga Romantizmo estetika pasižyminčio pianisto Dariaus Mažinto atliekami įvairių laikotarpių F. Šopeno kūriniai.

Bilieto kaina – 4 eurai.
Renginys Facebook


Pasak muzikologo ir dirigento Donato Katkaus, pianistas Darius Mažintas (g. 1982 m.) visų pirma sietinas su romantinio pobūdžio fortepijono muzikos atlikimo subtilybėmis ir šios epochos reikšmių sfera. Vidinė laisvė ir spontaniškumas, XIX a. dramatizmas, gyvybingumas ir nostalgiška praeities dvasia neatsiejami nuo šio atlikėjo pasirodymų, kurių metu publika nejučiomis įtraukiama į netramdomo polėkio, iškalbingų emocijų ir muzikos žaismą, išlaisvinantį vaizduotę. Į pianisto kūrybinę biografiją patenka tarptautinio lygmens festivaliai ir konkursai, kaip antai „Aspen Music Festival“, „Westchester Piano Festival“ (JAV), „Sommerakademie“ (Vokietija), „Holland Music Sessions“ (Olandija), pasirodymai su įvairiais orkestrais ir solidų pripažinimą meniniame lauke pelniusiais užsienio scenos partneriais (Andrei Baranov, Pierre Amoyal, Sergey Malov, Domenico Nordio. Pianisto įrašų istorija apima autorinę plokštelę (2011 m.) ir jidiš dainų rinkinį „Laiškai iš praeities“ (2013 m.), pristatytą kartu su operos solistu Rafailu Karpiu. Klasikinės muzikos sklaida, vykdant edukacinę, filantropinę, altruistinę veiklą – tai svarbi kultūrinės organizacijos „Vaidilos klasika“ meno vadovo D. Mažinto misija. Reikšmingą pianisto sceninės veiklos dalį užima tarpdisciplininiai projektai, kurių metu į muzikinius pasirodymus integruojami kitų meno rūšių elementai ir šiuolaikinių technologijų teikiami interaktyvūs meniniai sprendimai.

 

Poetė lyrikė Eglė Kirilauskaitė (g. 1989 m.) – daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyvė, poezijos konkursų laimėtoja, poezijos rinkinių „Vejamės rūką“ (2014 m.) ir „(Ne)dermei“ (2015 m.) autorė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto absolventė, baigusi anglų filologijos bakalauro ir anglistikos magistro studijas. Eglės eilėraščiams būdingas modernus formos žaismas, platus tematinis spektras, pradedant kertiniais asmenybės tapsmo etapais, baigiant dramatiškais pasirinkimais tarp dviejų prieštaringų polių, darniai dera su kanoniniais poezijos elementais, tarp kurių svarbiausią vietą užima ritmas. Pasak prozininko, eseisto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario S. Eitminavičiaus, E. Kirilauskaitės kūryboje „akimirkos, nuostabos, meditacijos tyrinėjamos lyg pro didinamąjį stiklą. Tai galbūt tolina nuo sentimentalumo ar banalybių pavojaus. Kita vertus, pats postmoderniausias tekstas neretai yra pakylėtas, priartintas prie romantizmo stilistikos“. E. Kirilauskaitės kūryba publikuota leidiniuose „Quarterly West“ (2015 m.), „Nemunas“ (Nr. 21, 2015 m.), „Kultūros barai“ (Nr. 6, 2017 m. ir Nr. 9, 2018 m.) ir kt. E Kirilauskaitės poezijos skaitymams būdingas raiškumas, kalbos taisyklingumas teatralizuota maniera, pabrėžiant poezijos melodinius aspektus, kaip antai ritmas, pauzės ir specifinė intonacija.