Šiandien, lapkričio 7 d., minime žinomos mokslininkės Marie Curie (1867–1934) gimimo dieną. M. Curie yra viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė. Ji buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją ir pirmoji pasaulyje, gavusi šią premiją du kartus, taip pat vienintelė, šią premiją gavusi skirtingose mokslo šakose.
Energetikos ir technikos muziejaus chemijos dirbtuvės pavadintos M. Curie garbei. Jose savaitgaliais vyksta moksliniai eksperimentai, kurių metu lankytojai susipažįsta su cheminiais elementais, jų savybėmis ir įdomiuoju medžiagų mokslu.
Marie Curie. britannica.com nuotrauka
Minint M. Curie gimimo 155-metį pristatome įdomiausius faktus iš mokslininkės biografijos. Juos surinko ETM gidas Andrius Šatas.
- Pilnas Marie Curie vardas – Maria Salomea Skłodowska Curie.
- M. Curie negalėjo siekti aukštojo išsilavinimo gimtoje Lenkijoje tik dėl tos priežasties, kad buvo moteris. Todėl ji įstojo į slaptą pogrindinį universitetą, kuriame mokė lenkų jaunimą. Mokydama susitaupė pinigų, kad galėtų studijuoti Prancūzijoje. Ten įgijo fizikos ir matematikos mokslų laipsnius.
- M. Curie sunkiai vertėsi. Ji gyveno palėpėje, kartais alko. Norėjo grįžti į Lenkiją, bet, kadangi buvo moteris, negavo darbo jokiame Lenkijos universitete. Daugumą eksperimentų ji atliko kiauroje pašiurėje be reikalingų prietaisų, nes neturėjo savo laboratorijos.
- M. Curie susipažino ir susituokė su kitu mokslininku – Pierre‘u Curie. Marie iškėlė hipotezę, kad atomai nėra mažiausios dalelės ir jų viduje kažkas vyksta. Kartu su vyru jiedu atrado du naujus cheminius elementus, kurie ir padėjo uranui skleisti radiaciją. Polonis pavadintas Lenkijos garbei, o radis lotyniškai (radius) reiškia spindulį. Terminą radiacija taip pat sugalvojo Marie su vyru.
Solvay konferencija, 1927 m., kurioje dalyvavo Marie Curie ir Albertas Einsteinas (pirmoje eilėje). Benjamino Couprie fotografija
- Nobelio premijos komitetas iš pradžių nenorėjo įteikti premijos moteriai. Tik įsikišus P. Curie ir kolegoms, Marie tapo pirmąja moterimi pasaulyje, gavusia Nobelio premiją. Po vyro mirties ji tapo pirmąja moterimi profesore pasaulyje (Sorbonos universitete).
- M. Curie įsteigė Radžio institutą, kuriame tikėjosi sutelkti gabiausius mokslininkus ir ištirti gydomąsias radiacijos savybes. Už savo tyrimus vėliau ji gavo antrąją Nobelio premiją, šįkart chemijos.
- Marie dukra Irène Joliot-Curie, kartu su vyru Frédéricu už savo darbus taip pat gavo Nobelio chemijos premiją (už dirbtinės radiacijos atradimą). Garsiais mokslininkais tapo ir Marie anūkai.
- Mokslininkė mirė nuo leukemijos, manoma, sukeltos daugelio metų darbo su radioaktyviais elementais. Norėdami paskaityti M. Curie užrašus turėtumėte užsidėti apsauginę aprangą, nes jos užrašai yra radioaktyvūs.
- Visi jos daiktai iki šiol saugomi švininėse dėžėse, kad į aplinką nepatektų juose susikaupusi radiacija.