2022 m. minėjome Pranciškaus Skorinos metus. P. Skorina, daug keliavęs po Vakarų Europą, trumpai gyveno ir dirbo Vilniuje, čia įkūrė pirmąją spaustuvę ir leido pirmąsias knygas Lietuvos Didžiosiojoje Kunigaikštystėje, todėl į mūsų kultūros istoriją įėjo kaip pirmosios knygos autorius bei leidėjas.
P. Skorinos preso atkūrimą Energetikos ir technikos muziejuje inicijavo 2020 metais iš Baltarusijos pasitraukę menininkai Andrejus Šaporovas ir Sviatlana Petuškova. Dabar presas eksponuojamas muziejaus Pramonės ekspozicijoje.
„P. Skorina – ne vien pirmosios knygos, išleistos LDK, autorius, bet ir humanistas, plačių pažiūrų pasaulietis, siekęs, kad religiniai skaitiniai, pagrindiniai šviečiamieji leidiniai, būtų prieinami ir suprantami visiems, – kalbėjo Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas. – Šio projekto metu mums pavyko pasiekti daugybę lankytojų, įtraukiančiai papasakoti jiems apie spaudą ir grafiką. Skelbiant minėtinus istorinių asmenybių metus suvienijame mokyklas, muziejus, valstybės ir kultūros įstaigas drauge kalbėti aktualia tema, tad ši iniciatyva yra sveikintina, o ateinančiais metais tikimės paminėti dar dviejų istorinių asmenybių metus.“
Sviatlana Petuškova, Andrejus Šaporovas. Andriaus Šato (Energetikos ir technikos muziejaus) nuotraukos
Žodis pasklido
P. Skorinos metams artėjant į pabaigą S. Petuškova ir A. Šaporovas vertino, kad apie P. Skoriną sužinojo nemaža auditorija. „Štai istorija – kartą ėjau gatve pro grupę jaunų žmonių, kurie, pastebėję mane, ėmė kalbėtis tarpusavyje, kaip kažkas jų matė mane muziejuje prie preso. Pažvelkime tiesai į akis – vadinasi, žodis pasklido“, – prisiminė A. Šaporovas.
„Tikiuosi, mūsų darbo dėka žmonės sužinojo apie P. Skoriną ir jo veiklą, – sakė S. Petuškova. – Šiemet dėl to įdėjome daug pastangų – už muziejaus ribų dar skaitėme paskaitas, spausdinome grafiką įvairiose Lietuvose vietose, surengėme daugybę meistriškumo užsiėmimų ir netgi pasiėmėme spaudos presą į baikerių festivalį, kur spausdinome „Mažosios kelionių knygelės“ graviūras kartu su baikeriais.“
S. Petuškovos paskaita „Spausdintinė grafika nuo ištakų iki šiandienos“.
Lietuvoje plačiai žinome Martyną Mažvydą, jo veiklą, pirmąjį katekizmo leidimą 1547 m. P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ parašyta senąja rusėnų kalba, 25 metais anksčiau (1522). „Kaip žinome, Johanno Gutenbergo išradimas pažymėjo Renesanso pradžią Europoje. Esu tikra, kad dėl spausdinimo išradimo Europoje švietimas tapo prieinamas daugiau žmonių“, – teigė S. Petuškova. Kaip populiarinti P. Skoriną, kad jis užimtų deramą vietą istorijoje? „Tas, kuris ieško, randa. Žmonės, norintys išmokti ko nors naujo, visada ieško informacijos. Internete pilna nuostabių istorinių leidinių, muziejai atviri visiems. Visa kita priklauso nuo žmonių – reikia leisti jiems patiems apsispręsti, kas juos domina“, – svarstė pašnekovė.
A. Šaporovo teigimu, istorija viską sudėlioja į vietas. „Pripažinkime, kad P. Skorina žinomiausias slavų kultūriniame kontekste. Remiantis statistika, Lietuvoje tik 10 proc. gyventojų – rusai, baltarusiai, ukrainiečiai – save laiko slavais. Atsižvelgiant į tai, tikriausiai sąžininga, kad M. Mažvydas daug žinomesnis“, – skaičiavo jis.
Karolina Koroliova-Barkova „Skorinos spaudos dirbtuvėse“.
Pasijuto lyg spaustuvininkai
Energetikos ir technikos muziejaus projektas vyko visus metus – 2021-ųjų metų pabaigoje atkurtas presas, nuo vasaros kiekvieną savaitgalį čia vyko Skorinos spaudos dirbtuvės, kuriose lankytojai susipažino su senosiomis spaudos technologijomis.
„Kurdami šiuos užsiėmimus daug galvojome apie autentiką – iš muziejaus fondų surinkome literas, konsultavomės su menininkais, kokius literų šriftus, medžiagas, dažus, jų spalvą ir popierių naudoti, – pasakojo dirbtuvių edukatorė Karolina Koroliova-Barkova. – Muziejus yra šeimos muziejus, jame lankosi daug moksleivių ir įvairaus amžiaus lankytojų – vaikai, jaunimas, šeimos ir, žinoma, besidomintieji spauda ar leidyba, netrukus tapo pagrindine dirbtuvių lankytojų auditorija.“
S. Petuškova „Skorinos spaudos dirbtuvėse“.
Dažnas spaudos dirbtuvių dalyvis nustebdavo dėl spaudos proceso sudėtingumo. Gidė, edukatorė įsiminė, kad vaikai surinkę tekstą veidrodžio principu ir padėję jį po presu, nesuprasdavo, kaip atsispaus taisyklingas žodis. „Perskaitę savo vardą ar užrašą, jie labai apsidžiaugdavo. O dirbdami su dažais, vėliau valydami literas jie pasijusdavo lyg spaustuvininkai, – sakė K. Koroliova-Barkova. Ir pridūrė: Edukacija išpildė ne tik švietėjišką misiją skleisti žinią apie P. Skoriną, bet ir laužė klasikinio muziejaus stereotipus – čia galime pažinti istoriją žaidžiant literomis (tikrais eksponatais!), juos liečiant ir išbandant, pasinerti ir į žaidimą, ir į praeitį. Tai – šio muziejaus išskirtinumas.“
Sujungė slavų šalis
P. Skorinos spaustuvė veikė neilgai ir sudegė per gaisrą, tačiau padarė didelę įtaką vilniečiams ir skirtingų tikėjimų atstovams bei lėmė tai, kad prie vienuolynų ir universiteto steigėsi kitos spaustuvės. „Vilniuje viskas prasidėjo nuo Skorinos, – tikino gidė. – Jis pirmasis atvežė į miestą spausdinimo presą, dažus, literas, atskleidė J. Gutenbergo spaudos užkulisius, supažindino vietinius su šia technologija ir vilniečiai suprato – leisti savo knygas, brošiūras galima daug paprasčiau ir greičiau.“
P. Skorinos preso kopija, kurią studijavęs to meto presus atkūrė A. Šaporovas, ir toliau liks Energetikos ir technikos muziejuje kaip naudojamas, interaktyvus eksponatas. „Nuo pat pasirengimo P. Skorinos metų minėjimui pradžios siekėme, kad presas nebūtų vien statiškas eksponatas, – sakė M. Bistrickas. – Muziejaus veiklose pirmiausia vadovaujamės neformalaus švietimo principu – informaciją lankytojas įsisavina geriau, jei gali ją patirti – t. y. išbandyti, sužinoti, kaip veikia ir tuomet užduoti klausimus – kodėl taip veikia ir, svarbiausia, kokia šio išradimo reikšmė?“
Muziejaus eksponatas – autentiškos literos.
Šiemet menininkai tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariais, rengė personalines parodas ir padeda surengti tautiečių ir ukrainiečių parodas. Taip pat vis labiau domisi fotografijos spauda ir technikomis.
O Skorinos spaudos dirbtuvės ir toliau bus atviros moksleiviams bei lankytojams. Presą galima apžiūrėti vietoje, informaciją perskaityti lietuvių, anglų, rusų kalbomis. „Įdomu tai, kad prie projekto prisijungė kone tarptautinė komanda – baltarusių menininkai, gidės-edukatorės, studijas baigusios Lenkijos ir Ukrainos universitetuose. P. Skorina žinomas ne vien Baltarusijoje ar Lietuvoje, bet ir daugybėje šalių, kuriose gyveno“, – pastebėjo M. Bistrickas.
https://www.youtube.com/watch?v=_HIa9Qdg-Ds
2022 P. Skorinos metais paskelbė Seimas, projektą įgyvendino Energetikos ir technikos muziejus, rėmė Kultūros ministerija.