Energetikos ir technikos muziejaus Pramonės ekspozicijoje rasite daiktų, kurie supažindina su XX a. II pusėje plėtotomis technologijomis. Tai – savotiškos praeities enciklopedijos, kurių dėka galime pajusti praėjusio laikmečio dvasią, sužinoti apie tų laikų aktualius įvykius, pasiekimus ir visuomenės nuotaikas.

Dulkių siurblys „Saturnas“

„Saturnas“. ETM nuotraukos

Įmantraus, ryškaus ir žaismingo dulkių siurblio „Saturnas“, pradėto gaminti nuo 1963 m. Vilniaus elektrinio suvirinimo įrengimų gamykloje „Velga“, dizainas taikliai atspindi to laikmečio mokslinius pasiekimus bei politinę situaciją:

◾️ 1961 m. į kosmosą pakilo pirmasis žmogus Jurijus Gagarinas – nuo tada kosmoso tema įžengė ne tik į radijo ir televizijos laidas, bet ir į dizaino, meno, filatelijos sritis;

◾️ Šaltojo karo metu vyko aršios Vakarų ir Rytų modernumo lenktynės. „Saturnas“ buvo sovietų atsakas garsiojo amerikietiško 1955 m. dulkių siurblio „Hoover“ modeliui „Constellation“;

◾️ Lietuvių dizainerio Vytauto Didžiulio sukurtas modelis buvo vienas ryškiausių dizaino objektų sovietmečiu, demonstruojamas vietinėse ir pasaulinėse parodose;

◾️ Architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas dulkių siurblio korpuso puseles naudojo šviestuvams kurti. Šie išliko architekto suprojektuotose Kompozitorių namuose (1966 m.) ir Šiuolaikinio meno centro kavinėje (1967 m.) sostinėje.

Kompozitorių namų šviestuvai. Norberto Tukaj („Open House Vilnius“) nuotrauka.

Į madą sugrįžusi rezginė

Į madą grįžęs sovietinių laikų stambių akių tinklelis, dar vadinamas rezgine, tarnavo to laikmečio sistemai – tinklinis pirkinių krepšelis su rankenomis leido kitiems matyti, kokius produktus perka piliečiai, taip suvisuomeninant privačią nuosavybę. Šiandien pinti krepšiai išgyvena „atgimimą“, tačiau jų paskirtis – jau kita.

Rezginė.

Magnetolos ir televizoriai. Kodėl technikai suteikti lietuviški pavadinimai?

◾️ „Neringa“ buvo pirmoji lietuviška magnetola, pradėta gaminti Kauno radijo gamykloje 1959 m. Pirmųjų metų modeliai buvo jubiliejiniai, skirti „XX metų LTSR“ progai. Lietuviškas pavadinimas buvo pasirinktas norint pabrėžti šalies išskirtinumą. Vėlesnių magnetolų modelių pavadinimai („Vaiva“, „Minija“, „Nida“) tarsi veda į kraštotyrinę kelionę po Lietuvą.

◾️ Pirmieji nešiojami televizoriai „Šilelis“ pradėti konstruoti Kauno radijo gamykloje XX a. 8 deš., o surinkinėti – Vilniuje. Kad naujo išradimo reklama būtų efektyvi, joje nuspręsta panaudoti poilsio motyvus: plakatuose buvo rodomos išvykos į gamtą arba prie ežero, į kurias drauge galima pasiimti ir televizorių. Siekiant televizorių susieti su gamta, jis pavadintas „Šileliu“.

„Šilelio“ reklama.

Ne tik indai, bet ir suvenyrai

Stiklo fabrikas „Raudonoji aušra“ gamino butelius, stiklines, indus ir spalvotą vitražinį stiklą. Tarp eksponatų rasite ir jubiliejinius stiklo suvenyrus. Vienas iš jų puoštas Respublikinės dainų šventės, vykusios 1985 m., ženklu (kitaip tariant – logotipu, kuris įsigaliojo nuo 1965 m.). Tada įvyko 45-oji, paskutinioji, sovietinė dainų šventė, kurioje pasiektas rekordinis dalyvių skaičius – 38 856 žmonės.

Vilniaus stiklo pramonės ekspozicija.

Daugiau eksponatų ir jų istorijų – Pramonės ekpozicijoje antrame muziejaus aukšte.

Parengė Karolina Koroliova