18 ISTORINIŲ PIRMOSIOS VILNIAUS ELEKTRINĖS AKIMIRKŲ
18-ojo Energetikos ir technikos muziejaus gimtadienio ir 118-osios Vilniaus elektrinės sukakties proga pristatome retas fotografijas, kuriose užfiksuotas elektrinės pastato ir jos įrengimų kaita bėgant metams.
Nuotraukas atrinko ir tekstus paruošė vyr. fondų saugotojas Vladas Burokas ir gidė-edukatorė Lina Hall.
____1____
Nuotraukoje užfiksuotas elektrinės vicedirektorius ir vyriausiasis inžinierius Edwardas Biszewskis su nežinomu kolega prie atviro vieno iš Vilniaus centrinėje elektrinėje naudotų kondensatorių.
Garo kondensatoriai – svarbūs įrengimai, elektrinėje pagamintą ir jau panaudotą garą vėl paverčiantys vandeniu, naudojamu elektros gavybos procese. Garo atšaldymui naudotas Neries vanduo, kuriuo būdavo užpildoma daugybė smulkių vamzdelių kondensatoriaus viduje. Vanduo vamzdeliuose nuo itin aukštos garo temperatūros greit sušildavo ir turėjo būti reguliariai keičiamas. Iš pradžių šiltas vanduo buvo išpilamas atgal į upę, kuo džiaugėsi žvejai, maudynių mėgėjai ir skalbėjos, bet ilgainiui sumanyta panaudoti šį vandenį elektrinės patalpų šildymui.
____2____
Fotografija nuo Raduškevičių rūmų (Kalvarijų g. 1) bokštelio. Šiuos rūmus gydytojas Hilarijus Raduškevičius pasistatydino 1894–1897 m. 1911 m. rūmus įsigijo pirklys Izraelis Donskojus ir juose įkūrė avalynės fabriką „Progres“.
Žvelgiant tolyn atsiveria vaizdinga dešiniosios Neries krantinės panorama. Prieš pastatant elektrinę ši vietovė atrodė visai kitaip: pradedant statybas iš būsimos elektrinės vietos teko iškelti medienos sandėlį, suformuoti lygią aikštelę pastatui, nuo Žaliojo tilto palei krantinę nutiesti naują Žvejų gatvę, natūralią krantinę išgrįsti akmenimis. 1903 m. Žvejų gatvė apsodinta medžiais, kurie nupjauti 2014 m. vykdant gatvės rekonstrukciją.
Nuotraukos viršuje, kairėje pusėje matoma po Antrojo pasaulinio karo atstatyta Vilniaus centrinė elektrinė. Prie administracinio pastato šliejasi naujas gamybinis elektrinės kompleksas, kuro tiekimo mazgas, matosi nauja kuro tiekimo estakada.
____3____
1931 m. balandžio 23 d. Vilnių užklupo iki tol nematytas rekordinis Vilijos (Neries) potvynis. Upės vanduo pakilo net 8,92 metro ir užliejo aplinkines teritorijas: dalį Senamiesčio, Arkikatedrą. Miesto gyvenimas sutriko, daug gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir stebėti, kaip upės vanduo neša namų stogus, tvoras, kitus daiktus.
Vanduo taip pat užliejo ir dalį elektrinės, tad mieste kelioms dienoms nutrūko elektros energijos tiekimas. Dienraštis „Lietuvos aidas“ skelbė, kad „potvynis Vilniuje pasiekė kulminacinį punktą. <..> Svarbiausios gatvės ir aikštės po vandeniu. Šeštadienio vakare vandens masės pasiekė taip pat elektros stotį ir miestas neteko šviesos.“ („Lietuvos aidas“, 1931-04-27, Nr. 93, p. 1, www.epaveldas.lt). Įdomu, kad elektrinės darbuotojai, aktyviai dalyvavę stichijos žalos likvidavime, buvo apdovanoti miesto valdžios.
Fotografijoje įamžinti prie elektrinės nelaimės likvidacinius darbus vykdantys kareiviai. Kaip nurodo užrašas, matomas sunkvežimis priklauso Lenkijos valstybiniams geležinkeliams (nuo 1924 m. adresu Vivulskio g. 2 veikė Vilniaus siaurojo geležinkelio prekių stotis, turėjusi kelis sunkvežimius siuntoms ir prekėms išvežioti; ant šio sunkvežimio nurodytas ne tik stoties adresas, bet ir telefono numeris).
Atkreiptinas dėmesys į dailius arkinius elektrinės mašinų salės langus: pastarieji neišliko po elektrinės susprogdinimo 1944 m. liepą, traukiantis okupacinei vokiečių kariuomenei.
____4____
Vilniaus sezoninį pontoninį tiltą įprastai siejame su vėlyvuoju sovietmečiu ir 1975 m. balandžio 13 d. įvykusia tragedija, per kurią po koncerto Sporto rūmuose žmonės, norėdami sutrumpinti kelią į miesto centrą, bandė pereiti dėl užsitęsusio pavasarinio potvynio dar tinkamai nesutvirtintu pontoniniu tiltu.
Vis dėlto šioje nuotraukoje matomas per 1939 m. gegužę išmontuotas elektrinės kaminas, tad galime teigti, kad nuotrauka daryta anksčiau. Pontoninis tiltas miestiečių susisiekimui tarp Žirmūnų ir miesto centro naudotas ir iki antrosios sovietinės okupacijos.
____5____
Tarpukaris – Vilijos (Neries) laivybos klestėjimo metas. Vasaros metu upe reguliariai kursuodavo garlaiviai, plukdę miestiečius ir Vilniaus svečius link Nemenčinės ar Verkių.
Garlaivių era Vilniuje prasidėjo 1856-aisiais su R. Tyzenhauzui priklausiusiu laivu „Wilno“. XX a. pr. Nerimi plaukiojusi „Žvaigždė“ atlaikė Pirmąjį pasaulinį karą ir įgijo „Kurjerio“ pavadinimą, laivas priklausė H. Janowicziui. Nuotraukoje matome šį garlaivį prišvartuotą Piromonto prieplaukoje. Fone matoma Vilniaus centrinė elektrinė.
____6____
Vilniaus centrinės elektrinės įsikūrimas ant Neries kranto nulėmė ir didesnį miesto magistrato dėmesį upės krantinių priežiūrai. Statant elektrinę, natūrali krantinė išgrįsta akmenimis, apsodinta medžiais, vėliau ne kartą rekonstruota ir geriau pritaikyta infrastruktūrai. Nuotraukoje užfiksuoti 1929 m. žiemos krantinių tvirtinimo darbai, vykdyti net spaudžiant stipriam šaltukui, užšaldžiusiam upę.
____7____
Dabartinėje Karaliaus Mindaugo tilto vietoje buvo svarbus susiekimo tarp miesto centro ir Šnipiškių punktas – Piromonto perkėla. Nuotraukoje užfiksuota, kaip valtininkas kelia vieną keleivį elektrinės link. Valtis buvo viena svarbiausių elektrinės darbuotojų kasdienės kelionės į darbą dalių ir, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ar darbo pobūdžio, kiekvienas elektrinės darbuotojas gaudavęs abonentinį bilietą naudotis šios perkėlos paslaugomis.
Dešiniajame upės krante matoma valčių prieplauka. Čia valtininkai buvo susirentę laikiną pastogę, skirtą poilsio metu sušilti ir pasislėpti nuo lietaus. Fotografijoje matoma dar nepagilinta upės vaga. Šios vietos upės seklumas iki pat XX a. 4 deš. sudarė sunkumų elektrinės įrangos veikimui.
____8____
1926 m. spalio 6 d. Vilniaus centrinės elektrinės mašinų salėje pašventinta nauja, 1800 kW galingumo šveicariška „Brown-Boveri“ garo turbina. Jos paleidimas žymėjo didžiulės viso elektrinės komplekso rekonstrukcijos pradžią. Turėjusi vykti iki 1945 m., rekonstrukcija nutrūko dėl Antrojo pasaulinio karo. Nuotraukoje įamžintas dar tik montuojamas turbogeneratorius elektrinės mašinų salę puošia ir šiandien. Už jo matomas puošnus elektrinės valdymo pultas, deja, neišliko: jis buvo sunaikintas per 1944 m. įvykdytą sprogimą.
____9____
Elektrinės rekonstrukcija buvo svarbus įvykis, tai liudija gausios vykdomų montavimo darbų fotografijos, darbuotojų fotosesijos prie įrengimų.
Šioje nuotraukoje užfiksuoti Vilniaus centrinės elektrinės rekonstrukciją vykdę darbininkai, įsiamžinę prie dalies naujojo kondensatoriaus. Garo kondensatoriai – svarbūs įrengimai, elektrinėje pagamintą ir jau panaudotą garą vėl paverčiantys vandeniu, naudojamu elektros gavybos procese.
____10____
Dar viena elektrinės rekonstrukcijos tarpukariu akimirka, užfiksuota vyriausiojo elektrinės inžinieriaus ir vicedirektoriaus E. Biszewskio albume, saugomame LNMMB. Po Pirmojo pasaulinio karo nualintą ir neefektingai naudojamą techniką ėmė keisti modernūs turbogeneratoriai. Prierašas prie nuotraukos skelbia – „Betonavimo darbai mašinų salėje“.
____11____
1944 m. Jano Bulhako karo nuostoliams įamžinti skirto albumo nuotrauka. Elektrinę atstatinėjo įvairūs žmonės. Į elektrinės atkūrimo darbus – talkas – buvo kviečiami miestiečiai. Ironiška, kad 1944 m. liepos 6 d. elektrinę susprogdino vermachto kareiviai, o didžiąją dalį atstatymo darbų atliko vokiečių karo belaisviai. Nuotraukoje matomas iki šių dienų išlikęs garo katilas „Babcock & Wilcox“, elektrinėje sumontuotas 1938 m. Sprogdinimo metu šis garo katilas išliko beveik nepažeistas, ir pataisius buvo tinkamas tolimesniam naudojimui. XX a. 7 deš. elektrinei pradėjus naudoti dujas, „Babcock & Wilcox“ garo katilas taip pat buvo pritaikytas kūrenimui nauju kuru.
____12____
Trečiasis ir ketvirtasis šiluminiai katilai. Matomas 9-ame dešimtmetyje užfiksuotas vaizdas įžengus į veikiančios elektrinės katilų salę. Šis vaizdas atitinka dabartinį, tik kairiajame nuotraukos kampe matoma laiptų konstrukcija šiuo metu yra šiek tiek pasikeitusi. 1972 m. ir 1973 m. sumontuoti katilai E-35-24-370 ir DKVR 20-23-370 naudojo dujas. Tuo metu elektrinė tiekė šilumą aplinkiniams rajonams.
____13____
Vilniaus centrinės elektrinės vaizdas iš pietvakarinės pusės. Matomi 4 elektrinės kaminai. Tuo metu elektrinė elektrą gamino tik savo reikmėms ir jau buvo pakeitusi savo veiklos specifiką į šilumos gamybą, tiekė šiltą vandenį aplinkiniams rajonams.
____14____
Elektrinė iš pietrytinės pusės. Matoma administracinio pastato dalis, elektrinės kaminai. Ant administracinio pastato bokštelio nėra vieno iš Vilniaus simbolių Boleslovo Balzukevičiaus skulptūros „Elektra“, kuri buvo nuversta sovietmečiu remontuojant administracinio pastato stogą. Anot tuometinių elektrinės darbuotojų, dėl didelių apkrovų stogui, taip pat dėl skulptūros kompozicijos netinkamo pritvirtinimo ją teko pašalinti.
____15____
Katilų salė. Matomi vandens tiekimo vamzdynai, vandens padavimo pompa Nr. 4, kuri tiekė vandenį priešais esančio 1973 m. sumontuoto katilo DKVR 20-23-370 aprūpinimui. Propagandiniame plakate – darbuotojų skatinimas tausoti elektrą, metalą ir kitas medžiagas.
____16____
1980 metų mašinų salės nuotraukoje užfiksuoti turbogeneratoriai išliko iki šių dienų. Antra turbina „M‘AN“ ir generatorius „Siemens-Schuckert“ (pagaminti 1913 m.) į elektrinę atkeliavo iš Karaliaučiaus, trečia turbina „AEG“ (pagaminta 1911 m. Vokietijoje) – iš Vyborgo (buvusi Suomijos teritorija), o generatorius „Elektrosila“ – iš Leningrado.
Turbinos ir generatoriai į elektrinę atkeliavo 1947–1949 m. Įdomu tai, kad mašinų salėje tarp turbogeneratorių matomos dvi angos su laiptais į kondensatorių salę yra daug didesnės nei šiuo metu.
____17____
Nuotraukos pirmame plane matomas iki mūsų dienų išlikęs turbogeneratorius „Brown-Boveri& Co“ (Šveicarija), 1925 m. pagamintas Lenkijoje ir veikęs iki 1981 m. Bendra elektrinės darbuotojų fotografija išlydint elektrinės vicedirektorių E. Biszewskį.
Dešiniajame kampe priklijuota nuotrauka iš Vladislavo Malinowskio leidinio “Opisanie Vilenskoj gorodskoj centralnoj električeskoj stancii” (Vilnius, 1906 m.). Inžinierius V. Malinowskis 1901–1903 m. prižiūrėjo elektrinės statybos darbus.
____18____
Nedaug turime išlikusių elektrinės vaizdų, nufotografuotų naktį. Įdomu tai, kad 1903 metų Boleslovo Balzukevičiaus sukurtos „Elektros“ skulptūros žibintas šviečia. Petro Mazūro atstatytos skulptūros žibintas tamsiuoju paros metu šviečia ir mūsų dienomis. Nuotraukos kairėje pusėje galima matyti 4-ių aukštų tranformatoriams skirto pastato fragmentą, arkinius mašinų salės langus, kaminą.